Paukštelis žus ir prisikels, tikiu,
Ir nuplasnos ir vėl į dangų,
Aš vienas neturiu sparnų
Ir ilgesingai težiūriu pro langą.
Žibės viena jis iš žvaigždžių
Ant paukščių tako lanko,
Juo naktį baltą angelą girdžiu
Slapčia į sapną žengiant.
Tiek nerašytos niekur paslapties
Tamsoj į būtį krinta,
Tik ranką tyliai teištiesk
Ir būk išties laimingas.
Lyg sparnas paukščio prisilies,
Kada diena užminga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-09-13 13:54:36
Deja, laimė dalinama ne po lygiai...Patiko eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-13 11:54:26
Eilės kupinos ilgesio, kuris lydi beveik visus.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-10 21:06:22
"būk išties laimingas". Kaip norėtųsi, kad visi žmonės būtų laimingi...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-10 13:44:24
Mielos eilės.