Paukštelis žus ir prisikels, tikiu,
Ir nuplasnos ir vėl į dangų,
Aš vienas neturiu sparnų
Ir ilgesingai težiūriu pro langą.
 
Žibės viena jis iš žvaigždžių
Ant paukščių tako lanko,
Juo naktį baltą angelą girdžiu
Slapčia į sapną žengiant.
 
Tiek nerašytos niekur paslapties
Tamsoj į būtį krinta,
Tik ranką tyliai teištiesk
Ir būk išties laimingas.
 
Lyg sparnas paukščio prisilies,
Kada diena užminga.