Žodžiai išskrenda lyg paukščiai,
negrąžinsi jų atgal,
žodžiai viesulu pakyla,
trenkia žaibo ugnimi,
žodžiai drasko trapią tylą,
apdalina viltimi.
Ievos paupiuos pražydo,
jos be žodžių tau šnabždės,
šauks, vilios į nakties tylą,
baltu žiedlapiu pakvies.
Eisi, eisi, kol paklysi
ir apsvaigsi nuo kvapų.
Lyg nuo vyno paukščiu skrisi
nuo pavasario kerų.
Žodžiai dangų nuspalvoja,
dangų perskelia pusiau,
šilko nuometu apkloja,
giedrą paverčia liūtim.
Žodžiai išskrenda lyg paukščiai,
negrąžinsi jų atgal.
Žodžiai gydo, žodžiai žeidžia,
žodžiai trupina jausmus,
upės tėkmę grįžti verčia,
žodžiai daro stebuklus.
2018-07-24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-10 21:09:24
Žodžio vaidmuo ir galybė išties neįkainojama. Man patiko šis kūrinys.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-06 22:05:26
Prasmingos eilės.
Žodžiai gali virsti galingu ginklu, priklausomai nuo to, kieno "rankose" jie atsidurs.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-05 13:59:16
Stiprų dvasios užtaisą turinčios eilės...