Žodžiai išskrenda lyg paukščiai,
negrąžinsi jų atgal,
žodžiai viesulu pakyla,
trenkia žaibo ugnimi,
žodžiai drasko trapią tylą,
apdalina viltimi.
Ievos paupiuos pražydo,
jos be žodžių tau šnabždės,
šauks, vilios į nakties tylą,
baltu žiedlapiu pakvies.
Eisi, eisi, kol paklysi
ir apsvaigsi nuo kvapų.
Lyg nuo vyno paukščiu skrisi
nuo pavasario kerų.
Žodžiai dangų nuspalvoja,
dangų perskelia pusiau,
šilko nuometu apkloja,
giedrą paverčia liūtim.
Žodžiai išskrenda lyg paukščiai,
negrąžinsi jų atgal.
Žodžiai gydo, žodžiai žeidžia,
žodžiai trupina jausmus,
upės tėkmę grįžti verčia,
žodžiai daro stebuklus.

2018-07-24