Ar tu angelas baltas man būsi,
Ar tu – tu demono juodo naktis?
Tu buvai man kadais saulės pusė,
Tu buvai šio pasaulio ašis.
Mano laikas, ne laikrodžiai, sukos,
Ir atrodė, kad amžius man dienos taip švis,
Kad po kojom pilnatvę tejusiu,
Kad gyvenimo rytas tai vis.
Bet dabar, kada saulė į vakarą ritas,
Ir šešėliai ilgyn ir tamsyn,
Aš ant kelių kaip vaikas parkritęs
Tenorėsiu tamsumą išgint.
Dar nors vieną man dovanai rytą,
Mano saulė kad grįžtų tavin!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-26 11:12:38
Jaudinantis sonetas.
Reikia taip viltimi tikėti, kad išplauktų paskendę laivai.
Dar patikėk gražiu gyvenimu,
Dar patikėk šviesiom dienom.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-08-25 11:33:54
Gražus sonetas...