Ar tu angelas baltas man būsi,
Ar tu – tu demono juodo naktis?
Tu buvai man kadais saulės pusė,
Tu buvai šio pasaulio ašis.
 
Mano laikas, ne laikrodžiai, sukos,
Ir atrodė, kad amžius man dienos taip švis,
Kad po kojom pilnatvę tejusiu,
Kad gyvenimo rytas tai vis.
 
Bet dabar, kada saulė į vakarą ritas,
Ir šešėliai ilgyn ir tamsyn,
Aš ant kelių kaip vaikas parkritęs
Tenorėsiu tamsumą išgint.
 
Dar nors vieną man dovanai rytą,
Mano saulė kad grįžtų tavin!