Mielas sūnau, kai aš pasensiu
Ir drebančia ranka laikysiu šaukštą,
Nebark manęs, kad maistas aušta –
Suvalgyt viską pasistengsiu.
Mano sūnau, jei apsiliesiu,
Ramiai nušluostyki man stalą
Ir prisimink, kaip buvo gera,
Kai mažas tu lakstei per lietų.
O jei, sūnau, einant nukrisiu,
Tapsiu silpna – ištieski ranką,
Suprask mane, juk laikas senka,
Padėk panešt šį sunkų kryžių.
Ateis diena, kai išsiskirsim,
Neverk, o tik uždek žvakelę,
Malda nušvieski mano kelią,
Ir būsim nugalėję mirtį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2018-08-25 19:29:02
Su meile...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-08-23 18:38:19
Jūs prašote už mus visus senstančius
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-22 15:28:21
Nepakartojamos eilės. Širdį pasiekiantis prašymas.
Tai pravartu paskaityti ne tik sūnums, bet ir kai kurioms dukroms.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-08-22 13:10:44
Sugraudino, kad visi išgirstų tą prašymą.