Mielas sūnau, kai aš pasensiu
Ir drebančia ranka laikysiu šaukštą,
Nebark manęs, kad maistas aušta –
Suvalgyt viską pasistengsiu.
 
Mano sūnau, jei apsiliesiu,
Ramiai nušluostyki man stalą
Ir prisimink, kaip buvo gera,
Kai mažas tu lakstei per lietų.
 
O jei, sūnau, einant nukrisiu,
Tapsiu silpna – ištieski ranką,
Suprask mane, juk laikas senka,
Padėk panešt šį sunkų kryžių.
 
Ateis diena, kai išsiskirsim,
Neverk, o tik uždek žvakelę,
Malda nušvieski mano kelią,
Ir būsim nugalėję mirtį.