Gyvenimas galbūt tėra iliuzija,
Ji baigsis, ji praeis, sudegs,
Tu jai save kaip auksą siūlysi,
O ji grašius numes ir tars – užteks!
Gana – buvai, liepsnojai, sudegei,
Gana sapnų, vilčių pakaks!
Išdalinai žodžius tartum lapus auksinio rudenio,
O vėjas juk vis tiek kaip medį plaks.
Dar tuos lapus, šiaury, pajudinki,
Juose gal kas ir tavo rūsčiai tiks,
Jausmus manus, mintis pabudinki,
Galbūt ir jos kokiam kamputy liks.
O gal ir jos išnyks su šaltu liūdesiu,
O gal ir jos, kaip aš, kapuos užmigs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-22 13:11:35
Nuostabios eilės, todėl sunku komentuoti,nes ką be parašius vistiek tikro grožio nepavyks perteikti.
„Lyrika yra galvojimas, jautimas, girdėjimas ir matymas kalba“ (Viktorija Daujotytė).
Šiame sonete visa tai išpildyta.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-08-21 11:43:58
Nesuprantu kodėl tokių gražių eilių niekas nekomentuoja, gal skonio neturi.