Gyvenimas  galbūt  tėra iliuzija,
Ji baigsis, ji praeis, sudegs,
Tu jai save kaip auksą siūlysi,
O ji grašius numes ir tars – užteks!
 
Gana –  buvai, liepsnojai, sudegei,
Gana sapnų, vilčių pakaks!
Išdalinai žodžius tartum lapus auksinio rudenio,
O vėjas juk vis tiek kaip medį plaks.
 
Dar tuos lapus, šiaury, pajudinki,
Juose gal kas ir tavo rūsčiai tiks,
Jausmus manus, mintis pabudinki,
Galbūt ir jos kokiam kamputy liks.
 
O gal ir jos išnyks su šaltu liūdesiu,
O gal ir jos, kaip aš, kapuos užmigs.