Vesk mane
Į prasmes pasigimdžiusias tylumas,
Kur rugpjūtis atsagsto sagas
Ir išbarsto jas žemiškuos soduos,
Rink į puokštę jusles
Iš atolo rasojimu žilo,
Nes laimingas ne imantis –
Tas, kuris duoda.
Vesk mane su malda supažindint per gundymus,
Kai ruduo apsivilks
Margo skiautinio juokdario rūbą.
Įsigersime viens kitame,
O gal liksime perštinčiais įdagais stumdytis,
Nesvarbu,
Vesk mane,
Nes išeina sekundės,
Nes nukrenta žvaigždės,
Nes matosi visa ko lubos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-08-17 12:38:05
gilios, subrandintos, išjaustos eilės
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-08-17 08:43:26
Kai ruduo apsivilks
Margo skiautinio juokdario rūbą.
Labai vaizdinga. O tas rudas rudeninis margumas ir jis nori pamėgdžioti vsarą.