Vesk mane
Į prasmes pasigimdžiusias tylumas,
Kur rugpjūtis atsagsto sagas
Ir išbarsto jas žemiškuos soduos,
Rink į puokštę jusles
Iš atolo rasojimu žilo,
Nes laimingas ne imantis –
Tas, kuris duoda.
Vesk mane su malda supažindint per gundymus,
Kai ruduo apsivilks
Margo skiautinio juokdario rūbą.
Įsigersime viens kitame,
O gal liksime perštinčiais įdagais stumdytis,
Nesvarbu,
Vesk mane,
Nes išeina sekundės,
Nes nukrenta žvaigždės,
Nes matosi visa ko lubos.