dvikova

Žvanga  šarvai plieniniai
Girdis kirtis aštrus,
Už  taip trokštamą  meilę
Reik laimėt arba žūt.

Tolumoj spindi akys,
Laukia žingsnių brangaus,
Ką likimas patrakęs
Sugrąžins ar apgaus.

Bet širdis suvirpėjo
Kai išgirdo žingsnius,
Ar tai tas, ką paskyrė
Maloningas dangus.
 
Rankoj  gėrimas juodas,
Jau paruošti nuodai,
Tad  likime nepokštauk,
Sugrąžink, kam bandai.
 
Krinta taurė iš rankų,
Taip, tai žingsniai brangaus,
O gyvenimo groži,
O malone Dangaus.

Toks stiprus apkabinimas,
Lauktas taip bučinys,
O likime, likime,
Nespoksok, eik šalin.
poeta

2018-08-14 22:02:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-08-15 12:14:15

Pabaiga kiek netikėta, bet eilės, manau, geros dėl jose įsipynusio dramatizmo...