dvikova
Žvanga šarvai plieniniai
Girdis kirtis aštrus,
Už taip trokštamą meilę
Reik laimėt arba žūt.
Tolumoj spindi akys,
Laukia žingsnių brangaus,
Ką likimas patrakęs
Sugrąžins ar apgaus.
Bet širdis suvirpėjo
Kai išgirdo žingsnius,
Ar tai tas, ką paskyrė
Maloningas dangus.
Rankoj gėrimas juodas,
Jau paruošti nuodai,
Tad likime nepokštauk,
Sugrąžink, kam bandai.
Krinta taurė iš rankų,
Taip, tai žingsniai brangaus,
O gyvenimo groži,
O malone Dangaus.
Toks stiprus apkabinimas,
Lauktas taip bučinys,
O likime, likime,
Nespoksok, eik šalin.