Rugpjūtiškus vakaro svirpesius
Miglojimas tirštas užklosto.
Tu rinksi mane, kai pažirsiu
Lašais ant nuliūdusių skruostų,
Aukštybėse sklandančiais lūkesčiais,
Aidais, kurie tvinksniuose žaidžia?
Paliksi šešėliuose krūpčioti,
Įžeidęs, o gal susižeidęs?
Gaili kaip atolo žydėjimas
Klausysiuos nutilstančio svirpesio.
Tu lauki, kol aš nuvarvėsiu
Iš syvai iš vaisiaus prisirpusio?
O sodas? Sakyk, kaip gi sodas?
Kaip Rojus? Pagunda? Kaip nuodėmė?
Rugpjūtiškos miglos užklosto
Ne svirpesius – požiūrį suodiną.
Įkaitusio kūno peršėjimas
Ir geismas sausuolių prakeiktas.
Surink, kai tavim aš varvėsiu,
Ir nebesvarstyk, kam to reikia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-08-14 12:42:06
Rugpjūtiški svirpesiai, rugpjūtiškos miglos... Svarbiausia, kad tos miglos nušluostytų suodiną požiūrį. Kūrinys man patiko.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-08-14 07:26:37
sodrus ir sunkus kaip prisirpęs vaisius...taikliai perduotas pojūtis, priglausiu.