Gal šešėlyje medžio tūnojai,
Užsisklendęs vienatvės karste,
Negrįžai nei savin, nei į rojų,
Šis pasaulis užmiršo tave.
Ką šaukei, ką suklupęs godojai,
Kas atspės, numanys ar kada,
Kiek tam aukurui visko aukojai,
Ar ant lūpų tie žodžiai – malda?
Ar į saulę kreipei savo žvilgsnį,
Ar šešėliuose klydo akis,
Ar kas lūpas rasa besuvilgys,
Ar bent žodį jos kam besakys?
Ar tik ašaros tyliai sužvilgę
Švies žvaigždėm it bežadė naktis?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-08-14 12:45:36
Puikus sonetas. Ačiū.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-08-13 17:39:43
Nesutinku su Audronaša, ne visada ir ne visiems. Jau tapote sonetų meistre.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-08-13 13:32:03
Viskas ir visiems be išimties baigsis ašaromis.