Degantys gėlynai

Gėlynai dega saulės spinduliuos,
Ne vien mane ji taip karštai bučiuoja.
Kaitra kaitra pageltusiuos laukuos,
Atrodo, viskas šiluma alsuoja.
 
Galbūt ir debesys supykę emigravo,
Virš vandenynų gaivų lietų laisto,
O mus paliko vargti vargo savo,
Prie ežero, pavirtusio į raistą.
 
Poetai rašė: čia Lietuva, čia lietūs lyja,
Žaliuoja rūtos ir žemčiūgai rausta...
Deja, šiandieną verčiam naują krašto bylą,
Kaip sėsim rugį, jeigu šitaip sausa?
 
Bet gal dejuojame truputį per anksti?
Sugrįš lietaus pritvinkę „emigrantai“.
Bus upės, ežerai vandens pilni,
Tik ir tada burnosim: lyt užtenka!
skroblas

2018-07-29 17:58:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-07-30 09:02:35

Mielos eilės.
Kaip tapo lengva, paprasta gyvent, kai supratau, kad nepakeisiu aš kitų likimo... Kad neklausys manęs nei saulė, nei lietus... Kad žiemą snigs ne obelų žiedai... O rudenį jau neišvysiu lapų žalio pabudimo... O žmonės: jie yra ir bus tokie, kokie yra... Kokiais jiems būt patinka ir kokie jie gimę... Su savo norais, savo atradimais, savo paklydimais... Savais keliais, savais dievais ir savo supratimais...  Nors kartais, oi, kaip norisi juose kažką pakeisti - mintis, veiksmus, atradimus... Net kitokius jausmus ir kitokias svajones... Deja...

Kaip tapo lengva, paprasta gyvent, kai supratau, kad keist tiktai galiu save... ne kitą... Savas mintis, veiksmus, atradimus... Savus jausmus ir tik savas svajones... Ir... O, stebukle! Kai keičiuosi aš -
aplinkui keičiasi kiti! 
Žmonės keičiasi, tai jau supratau... tik jų pokyčiai kartais ne visada į naudą nei jiems, nei kitiems...
Kai kurios mintys rastos interneto platybėse.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2018-07-29 21:57:17

Taip.Verkšlent mes talentingi.