Toks keistas vakaras, į rūką susisupęs,
Po parką vaikšto neramus,
Tai klaidžioja takais, tai leidžiasi prie upės.
Pro tankius krūmus, pro medžius.
Lyg ieško vis ir kažin ko neranda,
Paveikslas tavo dyla atminty,
Ir vis dar maudžia seną randą
To keisto vakaro širdy...
Ir vaikšto vakaras, į rūką susisupęs,
Nors žino — čia tavęs neras.
Tai klaidžioja takais, tai leidžiasi prie upės,
Toks neramus ir keistas, kaip ir aš...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-07-29 10:17:53
Ilgesiu alsuojanti lyrika. Puikios eilės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-07-26 11:11:36
Sužavėta puikia išraiška, ačiū. Dedu į savo sielos seifą
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-07-26 08:35:18
Ypatingas vakaras, ypatingos eilės...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-07-25 17:10:49
Nuostabios eilės apie nežinia kur pamestą meilę.
Nešuosi. Ačiū.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-07-25 14:55:31
Liūdnas vakaras, bet ką daryt. Gražiai sueiliuota.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-07-25 14:51:12
Jautriai...apie meilę...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-07-25 13:10:40
Keistas vakaras su graudumo gaida, bet man pritiko. Pasiimu. Ačiū.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-07-25 11:19:06
Gražus vakaras... :)