Tas laiko žingsnis,
Rodos, taip arti,
Į žodžių medų įklimpau lyg bitė.
Jei tik priglusi,
Būsiu ta pati,
O jeigu ne,
Tai ims nuobodžiai lyti.
Bet juk smagu nuo to lietaus apsvaigti,
Nakties alsavimas ramus ir lygus.
Į liepas
Lyg į plaukas krinta žvaigždės,
Tik priglundi
Ir skamba lūpų stygos.
Kol vaiskiai žydi mūsų laiko stepė,
Spalvų paletės žongliruoja ratais,
Tik mėnesienoj
Taip čiobreliais kvepia,
Tai gal užeik,
Išgersime arbatos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-07-20 13:51:46
Nuostabu. Jaučiu čiobrelių arbatos skonį.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-07-19 12:57:03
Dvasingas ir labai gyvas žodis.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-07-19 12:14:39
Puikus kvietimas ir eilės.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-07-19 11:59:14
Užsinorėjau tos čiobrelių arbatos... Deduos į taupyklę...