Tas laiko žingsnis,
Rodos, taip arti,
Į žodžių medų įklimpau lyg bitė.
Jei tik priglusi,
Būsiu ta pati,
O jeigu ne,
Tai ims nuobodžiai lyti.
Bet juk smagu nuo to lietaus apsvaigti,
Nakties alsavimas ramus ir lygus.
Į liepas
Lyg į plaukas krinta žvaigždės,
Tik priglundi
Ir skamba lūpų stygos.
Kol vaiskiai žydi mūsų laiko stepė,
Spalvų paletės žongliruoja ratais,
Tik mėnesienoj
Taip čiobreliais kvepia,
Tai gal užeik,
Išgersime arbatos.