Santrauka:
Kodėl mes taip greitai pamirštame,
Tai, kas mums yra svarbu;
Tai, dėl ko žmogus
žmogumi
vadinasi;
Kodėl mes taip greitai pamirštame,
Tai, kas mums yra svarbu;
Tai, dėl ko žmogus
žmogumi
vadinasi;
Dievą, artimą ir neretai save
mes pamirštame,
Šiame, visko prigrūstame pasaulyje,
ir jo siūlomose, žmogui nereikalingose kvailybėse.
Pasvarstyk tyloje...Atsijunk
nuo pasaulinio tinklo ir
pabūk tiesiog
savimi,
bent trumpam...
Ir...
Uždek žvakutę už tuos,
Kurių nebėra.
Uždek, nes Meilė jiems
Visada bus
Gyva...
Uždek viltį, pirmiausia savo
o po to
ir draugo
širdyje.
Pasisemk vilties iš Dievo žodžio,
Atsigaivink Juo savo dvasią
Ir nunešk Jį kitiems:
Tiems, kurie sužeisti;
Tiems, kurie palaužti
ir tiems, kurie jaučiasi
apleisti...
Galbūt žinai tai tu,
o gal dar ne...
Jog Dievo apkabinimas
keliauja pas tave.
Šventosios Dvasios būdu,
Ant Josios Meilės Sparnų.
Kad primintų tau tuos žodžius,
Kuriuos kalba mums Jo Sūnus;
Kad primintų tau kelis faktus,
Šio pasaulio nuo tavęs slepiamus:
Jog esame Dievo vaikai,
O ne šio pasaulio vergai;
Jog esame Meilės vaikai,
Ir tegul dega akyse Meilės žiburiai
švelniai švelniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-07-11 17:53:34
Odė vilčiai ir meilei.