Kodėl mes taip greitai pamirštame,
Tai, kas mums yra svarbu;
Tai, dėl ko žmogus
                  žmogumi
                        vadinasi;

Dievą, artimą ir neretai save
                            mes pamirštame,
Šiame, visko prigrūstame pasaulyje,
ir jo siūlomose, žmogui nereikalingose kvailybėse.

Pasvarstyk tyloje...Atsijunk
                            nuo pasaulinio tinklo ir
pabūk tiesiog
            savimi,
                  bent trumpam...

               Ir...
Uždek žvakutę už tuos,
 Kurių nebėra.
  Uždek, nes Meilė jiems
Visada bus
          Gyva...

Uždek viltį, pirmiausia savo
             o po to
                ir draugo
                      širdyje.

Pasisemk vilties iš Dievo žodžio,
Atsigaivink Juo savo dvasią
Ir nunešk Jį kitiems:
Tiems, kurie sužeisti;
 Tiems, kurie palaužti
ir tiems, kurie jaučiasi
                        apleisti...

Galbūt žinai tai tu,
             o gal dar ne...
Jog Dievo apkabinimas
          keliauja pas tave.
Šventosios Dvasios būdu,
           Ant Josios Meilės Sparnų.

Kad primintų tau tuos žodžius,
Kuriuos kalba mums Jo Sūnus;
Kad primintų tau kelis faktus,
Šio pasaulio nuo tavęs slepiamus:

Jog esame Dievo vaikai,
O ne šio pasaulio vergai;
Jog esame Meilės vaikai,
Ir tegul dega akyse Meilės žiburiai
                           švelniai švelniai.