Šalin akimirksnius, šalin sekundes
į dienas pavirtusias, užteks gailėti,
gręžtis atgalios, te lekia jie su vėjais,
kelio dulkėmis, te išskrenda su paukščiais
rudeniop...
Kiek galima mąstyt, kaip viskas tolsta,
kaip užsikloja dulkina skara,
kaip išvagoja laiko upė mūsų veidus,
kaip dūžta dienos tarsi jūra atsitrenkus į uolas.
Šalin tą liūdną melancholiją,
te plauna lietaus vandenys gatves,
dar vinguriuoja kelias toliuose,
lakštingalos dar mėgdžioja giesmes.
O saule, vėl tu patekėjai, vėl naują rytą žemėje skelbi.
Ir vėl šimtus akimirksnių paleisim vėjais,
te lekia į valias
2018-06-13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-06-29 22:41:26
Šaunu, optimizmo gaidos skamba, nes naują rytą skelbia patekėjusi saulė.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-29 17:27:03
Gyvenimai sudelioti iš laiko akimirksnių, tad, kol yra galimybė, gaudykite juos...
Prasmingos eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-29 11:30:08
Kas mums likimo yra skirta, tą reikia pilnai išnaudoti ir džiaugtis patekančia saule.