Greitai bėga minutė, antra... ir penkta...
Ir šuoliuoja, šuoliuoja mūs laikas...
Tarsi aidas, lyg širdžiai pamėgta daina –
Ilgesys visą laiką mus vaikos.
Akimirkos grįžta. Ir nušvitęs dangus
Mums praskaidrina sielą. Vėl laukiam,
Kol širdy suspurdės, kolеi vėlei nubus
Pasimetus viltis. Tyliai plaukiant
Mintimis į jaunystę: auksiniai rytai
Rišo mus tarsi medžio kamienas –
Šiltas žvilgsnis akių... Ten svajojom kadais...
Į šalis išsibarstėm po vieną...
Vėlei noris dar kartą išskleisti sparnus
Ir tegul praradimai sudyla.
Nors žinau – šios akimirkos dingo. Nebus...
Aušta ryto dangus, plaukia tyliai...
spika
2018-06-25 21:09:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-27 10:59:12
Įtaigios eilės, užburiantys žodžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-27 07:07:21
Vaizdingos eilės, graži jausmų ir minčių raiška.
Nerimas yra varomoji jėga eiti pirmyn ir panaudoti nuo mūsų bėgantį laiką prasmingai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-26 13:06:49
Bėgantis laikas viską pasiglemžia ir palieka tuštumą
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-06-26 12:29:17
Laikas nusineša, ilgesys parveda...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-06-25 22:28:27
Be ilgesio būtų sunku gyventi...