Greitai bėga minutė, antra... ir penkta...
Ir šuoliuoja, šuoliuoja mūs laikas...
Tarsi aidas, lyg širdžiai pamėgta daina –
Ilgesys visą laiką mus vaikos.
 
Akimirkos grįžta. Ir nušvitęs dangus  
Mums praskaidrina sielą. Vėl laukiam,
Kol širdy suspurdės, kolеi vėlei nubus
Pasimetus viltis. Tyliai plaukiant
 
Mintimis į jaunystę: auksiniai rytai
Rišo mus tarsi medžio kamienas –
Šiltas žvilgsnis akių... Ten svajojom kadais...
Į šalis išsibarstėm po vieną...
 
Vėlei noris dar kartą išskleisti sparnus
Ir tegul praradimai sudyla.
Nors žinau – šios akimirkos dingo. Nebus...
Aušta ryto dangus, plaukia tyliai...