Viešpatie, kaip aš šypsausi –
Tu nepatikėsi.
Gal kažkam atlėpo ausys,
Dreba kojos liesos.
 
Gal blusa pavydo kanda,
Graužia pykčio lerva...
Užsimesiu naują skrandą –
Jiems lai nosys varva.
 
Dulkes kelio nusibraukęs
Tik delnais suplosiu.
Palei medį šunys kaukia,
Aš – viršūnėj uosio!
 
Gal sakys, kad pasikėlęs –
Man tai kas – tesako.
Eikš, bičiuli, tabokėlės...
Imk stipraus tabako!
 
Šlaką duosiu ir degtinės –
Venos tegul plečias.
Tai anie ten paskutiniai –
Glaudžiasi prie pečiaus.
 
Juk tikiu – neišmainysi –
Visą žinai tiesą –
Tie šešėliais, nors ištįsę,
Bet tikrai ne tiesūs.
 
Jie vežimą traukia kuĩnais –
Girias, kad tai menas.
Nesiginčysiu – tebūna,
Kai Pegasas stena.
 
Kokios bėdos, jei galiausiai
Spjausiu jiems po kojom...
.......................................................
 
Viešpatie, kaip aš šypsausi...
Cha! Ir tu kvatojies?!
 
2018 m. kovo 23 d.