Ko nerimas trepsena vis aplinkui,
Tarsi turėčiau ranką jam paduoti,
Gal net į suolo kraštą pasislinkti
Ar net midaus įpilti iš ąsočio?
Kai klausiu, ko arti manęs sukiojies,
(Tarytumei kiti ramiau gyventų?)
Atsako: nepakiši tu man kojos,
Nelemta niekam juk manęs išvengti...
Ir supratau, kad nerimas išeina,
Kai susitaikai su lemties duotybe,
Kai nutrini nuo veido šypsnį kreivą, –
Tą keistą svečią pro duris išlydi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-06-14 10:48:14
Be nerimo mūsų gyvenimas būtų gerokai pilkesnis. Patiko Jūsų mintis : "Ar net midaus įpilti iš ąsočio".
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-14 07:30:04
Dažnai nerimas būna ir varomoji jėga, bet kartais jo būna per daug, tuomet ieškome būdų, kaip jį sumažinti ar nugalėti. Geros eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-13 21:25:44
Mielos eilės.
Pastovi veikla padeda nerimą išprašyti, nes nebūna laiko galvoti jį.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-06-13 12:42:37
Nerimą sunku išprašyti, gražios eilės.