Po skėčiu net nepamačiau,
Kaip gelsvas rudens vėjas
Debesis išgynė. Jis karstės
Po medžius, spalvotą lapų
Auksą skynė. Mintis lyg
Knygos puslapius verčiau,
Todėl nepamačiau, nustojo lyti.
Lyg klaunas aš gatve ėjau,
Po skėčiu pasislėpus saulei
Švytint...
Mintis lyg knygos puslapius
Verčiau, savam pasauly gyvenau,
Aplinkiniai neegzistavo, juk būna,
kada nieko nematai ir negirdi,
tarsi pasikeli ant pjedestalo...
Savam kiaute užsidarai,
Tuomet pasaulis visas vien tik tavo.
2017-09-30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-12 21:10:28
Nereikia nei pjedestalo, kad pasiekti tokią laikiną būseną, kai niekas aplinkui tarsi nebeegzistuoja. Kadangi man taip būna po kiekvieno šoko, tai ir aš glaudžiu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-12 11:31:05
Labai patiko. Glaudžiu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-11 22:27:14
Kartais taip nutinka su po skėčiu...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-06-11 08:47:28
Kadangi supratau, jog vėjas mintis varo, gena, tai forma išgynė netinka > išginė.
Galbūt galima pagalvoti apie kokį kitą veksmažodį (išpynė, ištrynė ar pan...)
klaunas > klounas