Po skėčiu net nepamačiau,
Kaip gelsvas rudens vėjas
Debesis išgynė. Jis karstės
Po medžius, spalvotą lapų
Auksą skynė. Mintis lyg
Knygos puslapius verčiau,
Todėl nepamačiau, nustojo lyti.
Lyg klaunas aš gatve ėjau,
Po skėčiu pasislėpus saulei
Švytint...
Mintis lyg knygos puslapius
Verčiau, savam pasauly gyvenau,
Aplinkiniai neegzistavo, juk būna,
kada nieko nematai ir negirdi,
tarsi pasikeli ant pjedestalo...
Savam kiaute užsidarai,
Tuomet pasaulis visas vien tik tavo.

2017-09-30