Mano Tėvyne, kalbėk dar, kalbėki!
Linguoki lopšiais, varpais čia skambėki!
Suklupus prie kelio pasaulių visų,
Ištiesus rankas lauki savo vaikų.
Nupraus Tau lietus suskirdusias lūpas.
Prikels ąžuolynai – tikėjime klūpai.
Vėl tapsi jauna, graži, išdidi -
Sugrįš tarsi paukščiai - visi laukiami.
Juk buvo ne kartą, kai teko pakilti,
Įžiebti krūtinėj rusenančią viltį.
Vergovėj nutraukti sunkias grandines,
Apgint savo teises ir pergales švęst.
Mano Tėvyne, kalbėk dar, kalbėki
Pasauliui lietuviškai – širdis palieski.
Senąja, skambiąja, daininga kalba –
Lyg perlas iš baltų širdžių išimta.
Pasuks upė vagą ratu atgalios.
Palies Tavo pėdas – jaunystė žaliuos.
Čiulbėsi vėl paukščiais klajūnais laisva,
Tėvyne manoji, brangi Lietuva!
2018-06-06
ruduo
2018-06-06 12:02:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-06-08 12:08:41
Graži malda Tėvynei, žmogui ir žodžiui.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-07 13:59:10
Taip išaukštinti Tėvynę galėjo tiktai labai turtingos dvasios poetė.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-07 12:01:10
Iškilminga malda Lietuvos šimtmečiui. Mažai vilties, kalbant apie sugrįžimą...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-06-06 17:35:26
Didinga malda gimtinei ir jos vaikams
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-06-06 14:22:15
Kaip tik šimtmečio proga.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-06 14:09:28
Su didžiule meile apie tėvynę - tiesiog nepaprastai tauriai prabilta apie Lietuvą. Daugiau tokių posmų!