Mano Tėvyne, kalbėk dar, kalbėki!
Linguoki lopšiais, varpais čia skambėki!
Suklupus prie kelio pasaulių visų,
Ištiesus rankas lauki savo vaikų.

Nupraus Tau lietus suskirdusias lūpas.
Prikels ąžuolynai – tikėjime klūpai.
Vėl tapsi jauna, graži, išdidi -
Sugrįš tarsi paukščiai - visi laukiami.

Juk buvo ne kartą, kai teko pakilti,
Įžiebti krūtinėj rusenančią viltį.
Vergovėj nutraukti sunkias grandines,
Apgint savo teises ir pergales švęst.

Mano Tėvyne, kalbėk dar, kalbėki
Pasauliui lietuviškai – širdis palieski.
Senąja, skambiąja, daininga kalba –
Lyg perlas iš baltų širdžių išimta.

Pasuks upė vagą ratu atgalios.
Palies Tavo pėdas – jaunystė žaliuos.
Čiulbėsi vėl paukščiais klajūnais laisva,
Tėvyne manoji, brangi Lietuva!

2018-06-06