Atmerk akis – gerumas saule šviečia
Ir nesibaigs, kol dar kas nors šalia,
Kol tavo rankos šitą žemę liečia,
Kol dar gaji tikėjimo galia.
Kol dar iš žodžių dvasiai kyla rūmas,
Kur klaupiasi žmogaus širdis tyra,
Kur iš būties, gyvenimo trapumo
Dar trykšta gyvastis dievybės kupina.
Kol dar esi kažkam prasmingas žodis
Ar sakinys, nepabaigtas galbūt,
Nors tau pasaulis netvarus atrodys
Ir kels tau klausimą tik būti ar nebūt.
Vis tiek prasmės ieškosi, amžinybės, grožio,
Nors lemta tau tik mirksnį žemėj būt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-06-08 11:57:10
Esmė, prasmė ir širdies balsas... Puikus sonetas.
Vartotojas (-a): ruduo
Sukurta: 2018-06-06 12:23:46
Hamletiškas pamąstymas. Būti ir tik būti... Te padeda Visagalis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-05 22:30:03
Nuostabus sonetas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-05 17:15:38
Belieka tik pritarti, jog puikus ir prasmingas sonetas
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-06-05 15:06:54
labai puikios mintys, žaviuosi Jūsų sonetais...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-06-05 14:34:06
Prasmingos mintys, patiko.