Atmerk akis – gerumas saule šviečia
Ir nesibaigs, kol dar kas nors šalia,
Kol tavo rankos šitą žemę liečia,
Kol dar gaji tikėjimo galia.
 
Kol dar iš žodžių dvasiai kyla rūmas,
Kur klaupiasi žmogaus širdis tyra,
Kur iš būties, gyvenimo trapumo
Dar trykšta gyvastis dievybės kupina.
 
Kol dar esi kažkam prasmingas žodis
Ar sakinys, nepabaigtas galbūt,
Nors tau pasaulis netvarus atrodys
Ir kels tau klausimą tik būti ar nebūt.
 
Vis tiek prasmės ieškosi, amžinybės, grožio,
Nors lemta tau tik mirksnį žemėj būt.