Vėsia rasa išsineria jutimai
Ir skverbiasi skaidriais garsais rytai.
Jie tokie jaukūs, naktyje užgimę,
Palikę vizijas po milo patalais.
Ten aš esu šviesoj rytinio vyksmo,
Tikėdama, kad vėl tapau lengva –
Be rankų netikrų, be speigo žvilgsniuos
Bei mintijimo tik apie Tave.
Dėkoju rytui, kad palieku naktį
Po mūsų parko lapų eižatim.
Čia sugrįžau paimti kito rakto,
Kur nekvepės šešėliai Tavimi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ruduo
Sukurta: 2018-06-06 14:48:13
Rytas - tai naujo gyvenimo pradžia:
„Be rankų netikrų, be speigo žvilgsniuos
Bei mintijimo tik apie Tave.“
Labai patiko ryžtas ir savigarba lyrinio herojaus. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-05 21:23:21
Labai mielos eilės.
Išsivadavimus lydi įvairūs jausmai.
Šį Jūsų išsivadavimą telydi vien tiktai džiaugsmas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2018-06-05 17:40:24
Nuostabus išsivadavimo rytas, jautriai, jausmingai...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-06-05 09:25:45
Mielas išsivadavimas, patiko.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-06-05 07:52:40
...pajutau Jūsų išsivadavimą...patikėjau...jautriai viltingas eiliukas