Mūsų dienos lyg šnarantys lapai,
ar beverta tą knygą sklaidyt,
juk jau nieko iš jos neišmesi,
ir iš naujo jau niekas neleis perrašyt.
Juk nuo laiko pageltę net lapai,
nieko gyvo nelikę juose,
tik tai kvapas pasenusio popieriaus nosį kutena,
o širdis jau rami ir tyli. Nežinau, ar kas nors pasikeistų,
jei bandytume dulkes nupūst, ar širdis vėl pradėtų spurdėti,
ar priverstų spindėti akis. Kas jau ėjo, išėjo negrįžtamai,
nebe laikas gailėt, ko nėra, nebe laikas apverkti akimirkų
ir iškritusių lapų, gana. Mūsų dienos lyg lapai vis šnara,
kai ruduo pasibels, jie iškris, nusimes savo žaliąją skarą
ir paliks tik paklotė ruda.
2017-05-25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-05 09:38:22
Įtaigūs ir labai prasmingi žodžiai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-04 20:29:18
Visada verta tą knygą sklaidyti ir nereikia leisti, kad apdulkėtų ir galvoti apie rudenį. Kai bus laikas - jis ateis be mūsų pastangų ir skubinimo, o širdis tegul spurda ir visada atsiras akys, kurios spindės.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-06-04 12:58:42
O aš manau, kad verta...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-04 12:47:07
Puikios eilės. Pataikėt tarsi dūriu į širdį. Iš tikrųjų "Ar beverta"