Kai sninga obels žiedlapiais virš sodo
Ir bitės dūzgančios jau medų neša,
Pasaulis šis toks kerintis atrodo,
Man daug nereik – užteks kasdien po lašą.
Kasdien po lašą laimės ir sveikatos,
Vilties, kuri pakels į svaigų skrydį,
Ar saulei tekant braidžioti po rasą,
Kai tavo žingsnius girių aidas lydi.
Kaip gera jaust pavasario artumą,
Mojuoti gervėms ir gandrų šeimynai,
Priglust prie žemės, paklausyt, kaip bunda
Arimuos žiemkenčiai, laukuos – vėdrynai.
Kai krinta žiedlapiai balti į plaukus
Ir, rodos, nieko jau daugiau nestinga,
Pasijuntu lyg obelis palaukėj
Ir šią akimirką esu laiminga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-06-06 13:19:03
o aš pasijutau laiminga, skaitydamas šias eiles, todėl priglausiu...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-06 07:40:15
Šios eilės - tiesiog dvasios atgaiva...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-04 13:02:46
Nuostabi lyrika pavasariui ir visą kam ką jis palietė...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-04 11:21:17
Pasakiškos, išminties kupinos eilės
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-06-04 07:39:27
Ačiū...pasijutau laiminga :)