Santrauka:
Tolimi aidai...
Buvo saulėtas rytmetis. Netoli sodybos sutikta moteris, klausė ar čia atėjo?
Po to nustebusi pasakė: „ koks rojaus kampelis“...
Eilėraštis rašytas po atsisveikinimo su gimtine... (ištrauka...)
......
Žieduose skendėjo sodyba jauki –
sode obelys dar tik pražydę,
kas rytą per pievą bėgau basa –
paukščių balsai lydėjo mane...
Sveikino du aukšti skaroti beržai,
liauni gluosniai svyravo šalia,
aplinkui pūpsojo vyšnių žiedai –
„rojaus“ kampelis – gimtinė mana...
Šermukšniai ir trešnės išskleidę
žiedus, eglės grakščios kaimynės,
pavasario saulei ištirpdžius ledus,
Vėjui siaučiant žaisdavo sūpynes...
......
Visada tėviškę tokią menu,
kartu – vaikystę savo,
dabar tenai nejaukiai tylu –
niekas nepakeis to, ką
ankstyva vaizduotė pagavo...
1975 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-01 23:12:13
Ilgesiu persunktos eilės. Tai skaudžiausias prisiminimas visų Tėviškių netekusių žmonių.
https://www.youtube.com/watch?v=Bn13WaegMtQ