......
     
Žieduose skendėjo sodyba jauki –
sode obelys dar tik pražydę,
kas rytą per pievą bėgau basa –
paukščių balsai lydėjo mane...
Sveikino du aukšti skaroti beržai,
liauni gluosniai svyravo šalia,
aplinkui pūpsojo vyšnių žiedai –
„rojaus“ kampelis – gimtinė mana...
Šermukšniai ir trešnės išskleidę
žiedus, eglės grakščios kaimynės,
pavasario saulei ištirpdžius ledus,
Vėjui siaučiant žaisdavo sūpynes...
......
Visada tėviškę tokią menu,
kartu – vaikystę savo,
dabar tenai nejaukiai tylu –
niekas nepakeis to, ką
ankstyva vaizduotė pagavo...

1975 m.