Žiūriu į Tave ir matau – pasenai
ir anksčiau bylodavai brandą
bet tai būta miglotų šešėlių
rasoto ryto atsidūsėjimų
tekančios upės alsavimų
o dabar jau tikrai
alyvos vyšnios ir jazminai
žydėjo pranokdami patys save
siekdami dangų, liesdami vėjo lūpas
tik akių vyzdžiuose sėdo, nugrimzdo dugnan
buvęs laikas kuomet tarsi vaikas
mylėjai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-05-29 12:47:37
Klaidina mus akys ir norai klaidina ...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-05-27 18:10:07
Dievas žmones nubaudė pasendindamas jų kūnus, tačiau palikdamas troškimus, kintančią meilę ir
apribodamas svajas.