Žiūriu į Tave ir matau – pasenai
ir anksčiau bylodavai brandą
bet tai būta miglotų šešėlių
rasoto ryto atsidūsėjimų
tekančios upės alsavimų
o dabar jau tikrai
alyvos vyšnios ir jazminai
žydėjo pranokdami patys save
siekdami dangų, liesdami vėjo lūpas
tik akių vyzdžiuose sėdo, nugrimzdo dugnan
buvęs laikas kuomet tarsi vaikas
mylėjai