Santrauka:
Be pavadinimo ir be pabaigos. Galbūt kada nors vėliau...
O Dieve, kaip ilgu, Tave matyti trokštam,
Kas dieną esame nekantrūs vis labiau
Ir statome mes aukštą bokštą,
Kad savo lūkesčių laipteliais lipt aukščiau.
Mūs akys tarsi užlipdytos moliu,
Nors žvilgsnis klaidžioja aukštai kalnuos,
O tu slepiesi šypsenoj senolių
Ir vaiko ištiestuos delnuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-05-24 15:31:00
Kad savo lūkesčių laipteliais liptume aukščiau.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-05-23 16:26:30
Gera pradžia - pusė darbo.
Palauksiu pabaigos.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-05-23 14:05:10
Filosofiška, amžinas klausimas.