O Dieve, kaip ilgu, Tave matyti trokštam,
Kas dieną esame nekantrūs vis labiau
Ir statome mes aukštą bokštą,
Kad savo lūkesčių laipteliais lipt aukščiau.
 
Mūs akys tarsi užlipdytos moliu,
Nors žvilgsnis klaidžioja aukštai kalnuos,
O tu slepiesi šypsenoj senolių
Ir vaiko ištiestuos delnuos...