Santrauka:
Seseriai, netikėtai išėjusiai į Tėvo Namus 1987 m.
Aurelijai
Iš žemių netekties,
iš skaudančios vilties
baltai pražydo tavo gyvas medis.
Jo žieduose – šviesa,
po šaknimis – tiesa,
sustingusi į skaudžiai šaltą ledą.
Tamsiam danguj nakties
ne ašara žvaigždės –
tai tavo siela skaisčiai skaisčiai žybsi.
Čia švietus neilgai,
danguj žvaigžde likai –
ir mano širdyje tu žvaigždele paliksi...
1989 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-05-19 20:46:34
labai jautru ir skausminga
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-05-19 10:51:52
Jautri dedikacija ir artimo ilgesys...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-05-19 08:54:47
...mūsų mylimieji visada su mumis...Ačiū...jautru
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-05-18 15:24:02
Žodžiai iš širdies... Graži dedikacija.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-05-18 09:38:03
Labai jautrios ir mielos eilės.