Ši pavasarį su keliais Pabėgėliais migravau
vingiuotu Tėvynės Keliu iš bažnyčios į alaus barą.
Ten ir sutikau rūpesčių rate užstrigusį milijardinį kiną.
Mandagiai nusilenkęs mandarinų kalba jis bara ir mokina,
po to oligarcho ateitį buria atvertęs kortas taro.
O aš sėdžiu tylus kamputy ir galvoju:
Dieve, Dieve, ką jis daro...
Argi šitaip skurdą iš Lietuvėlės varo?
Nesusilaikęs rėkiu: ei, tu, Buda, lįsk į būdą,
kas tau darbo... Varyk pasiėmęs terbą pas savo mao...
Tokius iš Tėvynės reikia vyti,
kurie nemyli Baltąjį Vytį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-05-16 16:28:06
Pirmas pastebėjimas – galima buvo kelti į fantastikos skyrelį.
Antra – tas moralas gale atrodo nė prie ko (ar gali kinas / bet koks infiltratas) tiek adaptuotis, kad pamiltų Baltąjį Vytį (tarkim, vietinę tradiciją) – bet! – jei Baltasis Arkliukas yra baro lankytojų lankytojas... tai ir nereikia įmantrių pamokslų, regėjimų, nes (gyvenimo) pabėgėliai mirksta savame specifiniame budizme. (Rasės, nacijos nesiskaito).
Žaviai pasirodo šliaužiantysis faktorius. Ir tarpusavio (ne)susikalbėjimai.
Migracijos, integracijos, vietinių ir nevietinių priešpriešos gniužulas.
O bendrai – kaip suprasi.
Tolerancija tarp kitamanių? nori nenori... parėkauji ir toleruoji užsimiršęs... mandagus kitaip toleruoja (kita kultūra, tikslai).