Ši pavasarį su keliais Pabėgėliais migravau
vingiuotu Tėvynės Keliu iš bažnyčios į alaus barą.
Ten ir sutikau rūpesčių rate užstrigusį milijardinį kiną.
Mandagiai nusilenkęs mandarinų kalba jis bara ir mokina,
po to oligarcho ateitį buria atvertęs kortas taro.
O aš sėdžiu tylus kamputy ir galvoju:
Dieve, Dieve, ką jis daro...
Argi šitaip skurdą iš Lietuvėlės varo?
Nesusilaikęs rėkiu: ei, tu, Buda, lįsk į būdą,
kas tau darbo... Varyk pasiėmęs terbą pas savo mao...
Tokius iš Tėvynės reikia vyti,
kurie nemyli Baltąjį Vytį.