Drovumo slėpiniai trapumą švelnų saugo,
Tyrumas jos – rytai, ant pakalnučių kalno.
Ji – moteris, matai, – gražiai, lyg žiedas žydi,
Jai suteikti sparnai pakilt, kai įsimyli...
Ir tiktai Tu gali ją palydėt į dangų,
Ir vėl susigrąžint lyg brangakmenį brangų,
Ir Tau vienam ji bus gražiausia iš gražiausių,
Ji – Tavo moteris, dosni ji – iš dosniausių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-04-29 14:31:02
Daug tiesos apie moterį. Gražus įrašas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-04-27 18:18:48
Puikios eilės, tai ne tik apie mylinčią, bet ir apie mylimą moterį.