Drovumo slėpiniai trapumą švelnų saugo,
Tyrumas jos – rytai, ant pakalnučių kalno.
Ji – moteris, matai, – gražiai, lyg žiedas žydi,
Jai suteikti sparnai pakilt, kai įsimyli...
Ir tiktai Tu gali ją palydėt į dangų,
Ir vėl susigrąžint lyg brangakmenį brangų,
Ir Tau vienam ji bus gražiausia iš gražiausių,
Ji – Tavo moteris, dosni ji – iš dosniausių.