Sugula metai po laiko dulkėm,
Kaip šulinio svirtys mėnesiai girgžda.
Išminčiais dedasi sukčiai ir mulkiai,
Sau auksą žeria, o liaudžiai – žvirgždą.
Rieda gyvenimo ratai ir bilda
Per mano ir tavo gruoblėtą likimą.
Ateina Juodoji viešnia ir nutildo.
Jai nusispjaut, kad ji be kvietimo...
Sugula metai po laiko dulkėm,
Kaip šulinio svirtys likimai girgžda.
Ilsisi žemėj išminčiai ir mulkiai.
Ir nieko nereikia: užtenka žvirgždo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-30 19:50:00
Kaip šulinio svirtys likimai girgžda... - labai geras, dėmesingas ir jautrus įsiklausymas...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-29 21:12:11
Aš irgi prisidedu prie Radastos žodžių: " Nuostabu. Labai tiksliai!"
Tačiau manau, kad šitaip perskaityti eilėraštį galima tik jau turint nemenką gyvenimišką patirtį. Bijau, kad šiais žodžiais neįžeisčiau Radastos, bet.. negaliu jų atgal atsiimti..
Sėkmės, Sodininke..
Esate labai tikslus savo žodžiuose, juos mokantis branginti...
Pagarbiai ir su baltu pavydu....
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-11-29 20:38:22
Ačiū už įrašą vertinimų skiltyje:) O kokios temos, garbioji Ieva, dar neišdainuotos per ilgus literatūros gyvavimo šimtmečius? Sėkmės Jums:-)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-11-29 19:05:21
vis rašančius jaudina metų slinktis
savitai, tuo ir patiko, nors tema jau daugybės poetų išdainuota