Ar patikėt galėtum, jog dar vis
Žingsnius jauki gatvelė girdi,
Kai ten sugrįžta mūsų praeitis
Giliu atodūsiu, per širdį?..
Juk dar meni – spindėjo ežere
Trumpos nakties dangaus žibintas,
Bangelės valtį supo... Nuo tada –
Nemoku žodžių paskandinti...
Jie trykšta tartum iš gilios versmės
Ir atminties purslais aptaško...
---------------------------------------------
Aušroja, tuoj nakties tamsa išblės.
Ir nuvarva nuo žvakės vaškas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2018-04-26 22:37:51
Aušroja, o žvakė ašaroja – giliu atodūsiu, per širdį. Nemiegota naktis dažniausiai sugrąžina atgal, be abejo, ilgesingai. Labai tikra Jūsų eilėse.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-04-25 21:36:59
Malonūs prisiminimai iš praeities...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2018-04-25 19:56:39
Tos praeities dienos, daugumai giliu atodūsiu, per širdį...
Ačiū, gražu.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-04-25 14:33:29
Visada miela skaityti atminties purslais aptaškytas Jūsų eiles.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-04-25 13:29:20
Romantiškas gyvenimas ir prisiminimuose išlieka romantika ... :)