Ar patikėt galėtum, jog dar vis
Žingsnius jauki gatvelė girdi,
Kai ten sugrįžta mūsų praeitis
Giliu atodūsiu, per širdį?..
Juk dar meni – spindėjo ežere
Trumpos nakties dangaus žibintas,
Bangelės valtį supo... Nuo tada –
Nemoku žodžių paskandinti...
Jie trykšta tartum iš gilios versmės
Ir atminties purslais aptaško...
---------------------------------------------
Aušroja, tuoj nakties tamsa išblės.
Ir nuvarva nuo žvakės vaškas...